Svarbiausi aspektai, ką turi žinoti darbuotojai, auginantys vaikus

Ne visi darbuotojai, auginantys mažamečius vaikus, žino, jog Lietuvos Respublikos darbo kodeksas reglamentuoja priemonių, kuriomis siekiama palengvinti dirbančių ir vaikus auginančių šeimų gyvenimą. Šiame straipsnyje bus trumpai aptariami svarbiausi aspektai, kuriais vienu ar kitu būdu šeimos, darbo santykių metu, gali pasinaudoti.

Papildomos poilsio dienos (Mamadieniai ir tėvadieniai): Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, jog: (i) Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius); (ii) darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę); (iii) darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų arba auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog šiame Lietuvos Respublikos darbo kodekso straipsnyje nustatytos papildomos poilsio dienos nėra kaupiamos ir prie kasmetinių atostogų nepridedamos. Jeigu darbuotojas, auginantis vaiką, nepasinaudoja šiomis papildomomis poilsio dienomis, jų darbdavys suteikti pareigos neturi. Pasinaudoti papildomomis poilsio dienomis darbuotojas gali pateikdamas darbdaviui rašytinį prašymą, kurio netenkinti darbdavys teisės neturi ir privalo suteikti darbuotojui, auginančiam vaiką, papildomą poilsio dieną būtent tą dieną, kurią darbuotojas prašo, o jeigu darbdavys dėl objektyvių priežasčių darbuotojo prašomą dieną negali suteikti papildomos poilsio dienos, ši papildomą poilsio diena suteikiama per einamąjį mėnesį bendru darbuotojo ir darbdavio sutarimu.

Galimybė dirbti nuotoliniu būdu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalis inter alia nurodo, kad, jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.

Vadinasi darbuotojai, atitinkantys šio straipsnio reikalavimus, turi visokeriopą teisę, jeigu tik yra įmanoma atsižvelgiant į darbuotojo atliekamą darbo funkciją, savo darbo funkcijas vykdyti nuotoliniu būdu.

Darbo laiko režimo nustatymas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 113 straipsnio 1 dalis be kitų nurodo, kad darbdavys privalo tenkinti prašymą dirbti darbuotojo pageidaujamu darbo laiko režimu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.

Taip pat, jeigu darbovietėje nustatyta suminė darbo laiko apskaita ir dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 115 straipsnio 3 dalį, teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė.

Darbo sutarties nutraukimas. Lietuvos Respublikos  darko kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas nurodo, jog darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, jeigu darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. Jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, darbuotojai, kurie augina tris ir daugiau vaikų iki keturiolikos metų arba vieni augina vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų turi pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti. Taip pat, darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, tačiau šis terminas darbuotojams, kurie inter alia augina vaiką iki keturiolikos metų, darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ir nėščioms darbuotojoms trigubinamas.

Taip pat akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso 59 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog yra draudžiama nutraukti darbo sutartį su darbuotoju įspėjus jį prieš tris darbo dienas ir sumokėjus ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką dėl ketinimo turėti vaiką. Taip pat Lietuvos Respublikos 61 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės (šio kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai), o su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia (šio kodekso 59 straipsnis).

Pateikta informacija yra bendro pobūdžio (neanalizavus konkrečių dokumentų, atsižvelgiant tik į klausimą), todėl šia informacija neturi būti remiamasi kaip galutine teisine nuomone ar konsultacija. Dėl detalios asmeninės teisinės konsultacijos galite kreiptis elektroniniu paštu info@adv.lt ir/arba tiesiogiai į mūsų komandoje praktikuojančius advokatus/advokato padėjėjus.