Paskolos sutarties teisiniai santykiai: kaip nesant rašytinės paskolos sutarties įrodyti, kad pinigai yra iš paskolos sutarties

Artimųjų, šeimos ar draugų rate vis dar dažnai yra gana įprasta nesudarinėti rašytinių susitarimų nei dėl planuojamų atlikti darbų, užsakymų ar skolinamų pinigų. Asmenys šiuos dažnai grindžia pasitikėjimu, tačiau būtent dėl šios priežasties nėra išvengiama ginčų ir bylinėjimosi.

2024 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024 (toliau – Byla) Lietuvos Aukščiausiasis teismas būtent ir sprendė dėl tokių santykių įrodinėjimo ir teisinio kvalifikavimo.

Šioje Byloje ginčas kilo dėl 5 000 Eur sumos, o būtent dėl to, nes ieškovė nurodė, kad tai yra paskolos sutarties pagrindu atsakovės gautos piniginės lėšos, kurių negrąžinus ieškovė teigė, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo.

Byloje susidarė neįprasta įrodinėjimo prasme situacija. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 5000 Eur sumą, kurią ši, ieškovės nuomone, yra įgijusi be teisinio pagrindo. Taip pat ieškovė teigė, kad pinigus atsakovei pervedusi dėl tarp jų susiklosčiusių paskolos teisinių santykių. Vadinasi, ieškovė, kreipdamasi į teismą, nurodė skirtingus teisinį – nepagrįsto praturtėjimo – ir faktinį – paskolos santykius – ieškinio pagrindus.

Taigi teismas kvalifikavo Byloje susidariusį teisinį ginčą ir nurodė, kad paskolos sutarties sudarymas ir kito asmens nepagrįstas praturtėjimas įrodinėjami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, nes savo esme tai skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, jiems konstatuoti būtina įvertinti konkrečias atitinkamų teisės normų taikymo sąlygas, nustatyti šių sąlygų buvimą patvirtinančias aplinkybes. Bylose dėl paskolos grąžinimo, minėta, įrodinėjimo dalykas yra aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo paskolą grąžinti, tačiau atsakovui nekyla pareiga įrodyti pinigų gavimo teisinį pagrindą. Bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021). Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018).

Paskolos teisinius santykius egzistavus turi įrodyti tą teigianti šalis – taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės (CPK 178 straipsnis). Nors ieškovė nesuformulavo ieškinio teisinio pagrindo – grąžinti skolą, tačiau nurodė tarp šalių egzistavus teisinius paskolos santykius. Pirmosios instancijos teismas, vykdydamas pareigą nustatyti tinkamą ginčo teisinių santykių kvalifikaciją, patikrino šį ieškovės nurodytą faktinį ieškinio pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodinėjimo esant ginčui dėl paskolos sutarties sudarymo, nurodyta: pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011). Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).

Plėtodamas šią praktiką kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savaime pinigų pervedimą (įnešimą grynaisiais) į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).

Pateikta informacija yra bendro pobūdžio (neanalizavus konkrečių dokumentų, atsižvelgiant tik į klausimą), todėl šia informacija neturi būti remiamasi kaip galutine teisine nuomone ar konsultacija. Dėl detalios asmeninės teisinės konsultacijos galite kreiptis elektroniniu paštu info@adv.lt ir/arba tiesiogiai į mūsų komandoje praktikuojančius advokatus/advokato padėjėjus.