Įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo teisė į gynybą

Gyvendami šiandieniniame pasaulyje esame saugūs žinodami, kad kiekvienas turime tam tikras teises, užtikrinamas ir saugomas įstatymu. Neišimtis ir asmenys įtariami padarę nusikalstamą veiką, kaltinami padarę nusikalstamą veiką ar nuteisti dėl nusikalstamos veikos. Jiems taip pat turi būti užtikrinamos įstatyme numatytos teisės, o viena iš jų – teisė į gynybą ir teisė turėti advokatą, tačiau ar tikrai visada šios teisės yra įgyvendinamos tinkamai?

Konstitucinio teismo jurisprudencijoje teisė į gynybą aiškinama kaip vienas iš sąžiningo proceso garantų, sudaranti prielaidas teisingai nubausti kiekvieną, kuris padarė nusikalstamą veiką, ir užtikrinti, kad nekaltas asmuo nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas. Teisinėje valstybėje asmens teisė ginti savo teises yra nekvestionuojama, ji suponuoja tai, kad kaltininkui įstatymu turi būti užtikrinta pakankamai procesinių priemonių gintis nuo pareikšto kaltinimo ir galimybė jomis pasinaudoti. Teisė į gynybą yra viena iš teisingo bylos nagrinėjimo sąlygų (Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

Teismų praktikoje teisė į gynybą yra suprantama kaip visuma teisių, kuriomis naudodamasis įtariamasis (kaltinamasis, nuteistasis) siekia paneigti jam iškilusį įtarimą (kaltinimą) arba sušvelninti savo atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-522/2014).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta, kad, be kita ko, kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai. Šio straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

Įtariamojo ar kaltinamojo teisė į gynybą yra detalizuojama daugelyje BPK straipsnių. Taigi teisė turėti gynėją yra teisės į gynybą sudėtinė dalis. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato ne tik priemones ir būdus, kuriais ginamasi nuo įtarimo ir kaltinimo, bet ir teisėsaugos institucijų pareigą užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Taip BPK 10 straipsnio 2 dalis įpareigoja teisėsaugos institucijas, tarp jų ir teismą, užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų. Viena iš priemonių, kurias naudodamas įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis ginasi nuo įtarimo ar kaltinimo, yra naudojimasis gynėjo paslaugomis. Pagal BPK 45 straipsnį ir 50 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti. Be to, sulaikytam įtariamajam turi būti užtikrinama galimybė iki pirmosios apklausos be pašalinių susitikti su gynėju.

Teisę į gynybą įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis ar išteisintasis gali realizuoti dviem būdais (formomis): 1) gindamasis pats; 2) gindamasis per: a) pasirinktą gynėją; b) Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka paskirtą gynėją. Taigi, teisę turėti gynėją įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis ar išteisintasis gali realizuoti gindamasis per pasirinktą gynėją arba nustatyta tvarka paskirtą gynėją. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021)

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c punktą garantuojama kaltinamojo teisė veiksmingai gintis padedant gynėjui (advokatui) yra vienas pagrindinių teisės į teisingą procesą, garantuojamos pagal šio straipsnio 1 dalį, elementų (Didžiosios kolegijos 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimas byloje Beuze prieš Belgiją, peticijos Nr. 71409/10, 123 punktas). Svarbi kaltinamojo teisė nuo pradinių proceso stadijų pasinaudoti savo pasirinkto gynėjo pagalba išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkto formuluotės, pagal kurią garantuojama, kad „kiekvienas nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi bent jau šias teises: <…> gintis <…> padedamas savo paties pasirinkto gynėjo“, ir yra bendrai pripažįstama pagal tarptautinius žmogaus teisių gynimo standartus kaip mechanizmas veiksmingai kaltinamojo gynybai garantuoti (Didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Dvorski prieš Kroatiją, peticijos Nr. 25703/11, 78 punktas; 2019 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Almaši prieš Serbiją, peticijos Nr. 21388/15, 104 punktas).

Neįgyvendinant įtariamojo (kaltinamojo) teisių pažeidžiama teisė į gynybą, rungimosi principas bei teisė į teisingą teismą. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021)

Pateikta informacija yra bendro pobūdžio (neanalizavus konkrečių dokumentų, atsižvelgiant tik į klausimą), todėl šia informacija neturi būti remiamasi kaip galutine teisine nuomone ar konsultacija. Dėl detalios asmeninės teisinės konsultacijos galite kreiptis elektroniniu paštu info@adv.lt ir/arba tiesiogiai į mūsų komandoje praktikuojančius advokatus/advokato padėjėjus.