NETESYBŲ DYDŽIO NUSTATYMAS SUTARTYJE. AR ŠALYS TURI TEISĘ RINKTIS, AR ĮSTATYMAS NUMATO KONKREČIUS NETESYBŲ DYDŽIUS?

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Būtent to pačio straipsnio 2 dalis papildomai nurodo, jog Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu.

CK 6.72 straipsnis nurodydamas imperatyvią sąlyga, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis, nepateikia konkrečių netesybų dydžių, dėl kurių šalys galėtų sulygti sutartyje.

CK 6. 73 straipsnio 2 dalis, nepateikdama konkrečios dydžių amplitudės, įtvirtina, jog Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Tokia pat sąlyga nustatoma ir CK XXII skyriaus antrame skirsnyje – sutartinė atsakomybė, 6.258 straipsnio 3 dalyje.

CK neįtvirtina konkrečių delspinigių ar baudos dydžių tik nurodo, jog sutartyje nustatytos netesybos, jeigu jos nėra gera valia sumokėtos, gali būti mažinamos. Netesybų priverstinis išieškojimas tuo metu, kai civilinėje byloje dėl šių netesybų dar nėra priimtas galutinis teismo sprendimas, negali būti pripažintas netesybų sumokėjimu CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies prasme, todėl priverstinai sumokėtos palūkanos taip pat teismo gali būti sumažinamos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl delspinigių dydžio nustatymo/ mažinimo savo praktikoje yra nurodę: „Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos.” Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2022).

Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisako, jog kaip ir visai sutarčiai, taip ir netesyboms, taikomas sutarties laisvės principas: „Paprastai šalys dėl netesybų ir jų dydžio susitaria sutartyje. Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018).

Kasacinis teismas konkrečiai pasisakydamas dėl netesybų dydžio nustatymo, o konkrečiau nustatant, ar susitartos netesybos nėra pernelyg didelės nurodo, jog: “<…> nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų.” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021).

Taigi, nustatant delspinigių dydį labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai: ar šalys yra vartotojai, ar verslininkai, į sutartinių santykių pobūdį, sutarties tikslus, kokius nuostolius gali patirti kreditorius, jeigu sutartis bus netinkamai vykdoma, šalių turtinę padėtį ir kt. Kasacinis teismas nepateikia baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, todėl kiekvienu atveju šalys turi įvertinti visas netesybų nustatymui svarbias aplinkybes ir tik tada spręsti, kokį netesybų dydį nustatyti sutartyje.

Vertinant Kasacinio teismo išaiškinimus dėl netesybų mažinimo ir jų nustatymo sutartyse, pažymėtina, jog teismas kiekvienu atveju sprendžia ir analizuoja, ar sutartyje nustatyti delspinigiai/ bauda nėra per dideli, atsižvelgiant į sutarties laisvės principą. Teismų praktikoje teismai protingomis ir pagrįstomis netesybomis delspinigių forma pripažįsta ir 0,02 proc., ir 0,2 proc. delspinigių dydį kiekvieną uždelstą dieną, tačiau, jeigu 0,02 proc. delspinigių dydžio pagrįstumo šalys iš esmės įrodinėti neturi, tai 0,2 proc. delspinigių pagrįstumą tam, kad pastarieji nebūtų mažinami, turi pagrįsti kreditorius.

Taigi, šalys gali susitarti dėl įvairaus dydžio netesybų, kadangi įstatymas nenustato konkrečių pastarųjų dydžių, tačiau kiekvienu atveju netesybos turi būti protingos ir atitikti galimą kreditoriaus patirtų nuostolių dydį.

Pateikta informacija yra bendro pobūdžio (neanalizavus konkrečių dokumentų, atsižvelgiant tik į klausimą), todėl šia informacija neturi būti remiamasi kaip galutine teisine nuomone ar konsultacija. Dėl detalios asmeninės teisinės konsultacijos galite kreiptis elektroniniu paštu info@adv.lt ir/arba tiesiogiai į mūsų komandoje praktikuojančius advokatus/advokato padėjėjus.