Šmeižiantys komentarai viešojoje erdvėje: taikyti ar netaikyti baudžiamąją atsakomybę?

2024-02-09

Šiandieninėje visuomenėje ne paslaptis, jog žmonės linkę kurti asmeninį gyvenimą internete: dalintis visais gyvenimo įvykiais, buitimi, laisvalaikiu ir kitais, asmeniniais, dalykais.

Žinia, jog asmeninio gyvenimo viešinimas skaitmeninėje erdvėje iššaukia kitų asmenų reakcijas, kurios ne visada gali būti malonios, pozityvios ir teigiamos kito atžvilgiu.

Dažnu atveju – skaitmeninėje erdvėje susiduriama su užgauliais komentarais, pašiepimu, negatyviu požiūriu, įžeidinėjimais kurie gali paveikti pati žmogų: gali jį įžeisti, be kita ko, pakenkti ir jo reputacijai. Tačiau dar skaudžiau – kai pateikiama neigiama informacija neatitinka tikrovės ir pažeidžia viešinančio asmens interesus.

Susidūrus su, tikrovės neatitinkančia, šmeižiančio pobūdžio, informacija, kuri pažeidžia žmogaus interesus, garbė ir orumą, galima reikalauti atsakomybės taikymo.

Vertinant baudžiamosios atsakomybės kontekste, baudžiamosios atsakomybės taikymo ribos yra labai aiškiai nurodytos tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio dispozicijoje, tiek ją aiškiai pateikia Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika.

Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti nepakanka nustatyti, jog informacija neatitinka tikrovės, tačiau reikia nustatyti, kad apie asmenį yra paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, o žmogus tokią informaciją paskleidęs, žinojo, jog pastaroji yra neteisinga.

Norint nustatyti ar komentaras atitinka šmeižimo požymius svarbu atkreipti dėmesį, kad objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas.

Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015). Šmeižimas padaromas tiesiogine tyčia, tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminančios, niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir nori taip veikti.

 

Pateikta informacija yra bendro pobūdžio (neanalizavus konkrečių dokumentų, atsižvelgiant tik į klausimą), todėl šia informacija neturi būti remiamasi kaip galutine teisine nuomone ar konsultacija. Dėl detalios asmeninės teisinės konsultacijos galite kreiptis elektroniniu paštu info@adv.lt ir/arba tiesiogiai į mūsų komandoje praktikuojančius advokatus/advokato padėjėjus.

Grįžti