Dėl žalos atlyginimo būdų suluošinus ar kitaip sužalojus asmens sveikatą

Sužalojus ar paveikus vieną svarbiausių vertybių – sveikatą, būtina nustatyti atlygintinos žalos apimtis, pirmiausia reikia nustatyti kokią žalą nukentėjusysis patyrė sveikatos sužalojimo atveju, tuomet pritaikyti žalos dydžio paskaičiavimo taisykles bei parinkti žalos atlyginimo būdus. Vertinant žalos dydį bendra taisyklė yra ta, kad žalos dydis apskaičiuojamas pagal skirtumą tarp sužalotojo turtinės padėties iki, ir po delikto. Teisės doktrinoje, teismų praktikoje ir negriežtosios teisės šaltiniuose yra įtvirtinti keli žalos priteisimo būdai. Žala atlyginama vienkartine suma arba periodinėmis išmokomis.

Lietuvoje žalos atlyginimo būdus sveikatos sužalojimo atveju reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.288 straipsnio 3 dalis, kurioje yra tvirtinta vienkartinės išmokos arba periodinių mokėjimų galimybė: ,,Su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala, taip pat su gyvybės atėmimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Jeigu žala atlyginama periodinėmis išmokomis, tai šios išmokos indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka.”.

Priteisus žalą vienkartine suma ginčas tarp šalių išsprendžiamas visiems laikams. Nukentėjusysis tokiu atveju yra apsaugotas nuo skolininko nemokumo, taip pat iš karto sumokama visa paskaičiuotos žalos dydžio suma suteikia nukentėjusiajam laisvę disponuoti lėšomis bei jas netgi investuoti savo nuožiūra. Visgi pastebėtina, kad atlyginus žalą vienkartine išmoka, nukentėjusysis ateityje nebegali reikšti reikalavimų dėl papildomų išlaidų atlyginimo pablogėjus sveikatai (CK 6.283 straipsnio 3 dalis). Todėl žalos atlyginimo būdas vienkartine išmoka nėra tinkama tais atvejais, kai nukentėjusiajam sveikatos sužalojimas sukelia ilgalaikius sveikatos sutrikimus. Ilgalaikėje perspektyvoje gali didėti su sveikatos priežiūra susijusios išlaidos ar pablogėjus sveikatai atsirasti naujų. Todėl tokiu atveju periodinių išmokų mokėjimas yra tinkamesnis žalos atlyginimo būdas.

Kaip nurodyta pirmiau, atlyginant žalą periodinėmis išmokomis, jos yra indeksuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (aktualios redakcijos) (toliau – Aprašas). Vadovaujantis Aprašo nuostatomis „Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis. Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Periodinė išmoka dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100, gautas dydis apvalinamas vieno euro tikslumu: 49 ir mažiau centų atmetama, o 50 ir daugiau centų apvalinama iki euro.“.

Lietuvos teismų jurisprudencijoje dominuoja požiūris, jog žalos atlyginimas periodiniais mokėjimas yra tinkamesnis, kai nukentėjusysis reikalauja atlyginti ir būsimų pajamų praradimą, referuojant į vienkartinių išmokų statiškumą ir draudimą reikalauti atlyginti papildomus nuostolius po sprendimo priėmimo, jeigu byla buvo išspręsta išmokant sužalotajam vienkartinę išmoką. Tuo tarpu ateities vertinimas yra susijęs su nežinomybe, galimais pokyčiais ir panašiai, todėl vienkartinė išmoka tokiais atvejais negali užtikrinti visiško žalos atlyginimo (lot. restitutio ad integrum). Tačiau net ir tokiu atveju negali būti paneigta nukentėjusiojo galimybė reikalauti viso žalos atlyginimo sumokėjimo vienkartine išmoka, ypač atsižvelgiant į atsakovo (už žalą atsakingo asmens) mokumą ir jo turtinę padėtį. Tais atvejais, kai iš pateiktų įrodymų būtų galima daryti pagrįstai tikėtiną išvadą, kad ieškovo pajamos, kurias jis galėtų gauti, jei nebūtų sužalota jo sveikata, ilguoju laikotarpiu didėtų ir egzistuotų skirtumas tarp šių pajamų ir jo po sužalojimo gaunamų pajamų, teismas, atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnyje nustatytus principus ir CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, turėtų teisę pats nuspręsti, kokio dydžio negautų pajamų atlyginimas ieškovui būtų sąžiningas ir teisingas pagal konkrečios bylos aplinkybes.

Taigi, nors nei CK, nei teismų praktikoje nėra įtvirtintas kažkurio iš žalos atlyginimo būdų prioritetas, taip pat nėra kodifikuotų taisyklių, aptariančių skirtingus atvejus, kuriais turėtų būti taikomas vienas ar kitas būdas, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs dėl periodinių mokėjimų prioriteto prieš vienkartines išmokas, kai reikia vertinti būsimas negautas pajamas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3- 164-1075/2019). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaro autorių nuomone, ,,<…> vienkartine suma gali būti atlyginama žala, kai, pavyzdžiui, nukentėjusiajam nustatytas laikinas nedarbingumas ir sveikatos sužalojimai neturi tęstinio pobūdžio požymių.“.

Nuosekliai galima daryti išvadą, kad, kai pagal bylos faktines aplinkybes sveikatos sužalojimai indikuoja būsimus sveikatos pokyčius, tuomet vienkartinės sumos išmokėjimas nebūtų teisingas ir tikslus dėl nežinomų būsimų pokyčių apimties. Todėl vienkartinės išmokos yra daugiau išimtis iš taisyklės, kuri yra sietina su aiškiu žalos dydžiu ir su sužalotojo esama sveikatos būkle. Reikalavimai, susiję su būsimų nuostolių atlyginimu, neturėtų patekti į vienkartinės išmokos apimtis ir toks reikalavimas turėtų būti tenkinamas periodinių mokėjimų būdu.

Pateikta informacija neturi būti remiamasi kaip galutine teisine nuomone ar konsultacija. Dėl detalios asmeninės teisinės konsultacijos galima kreiptis elektroniniu paštu info@adv.lt ir/arba tiesiogiai į mūsų komandoje praktikuojančius advokatus/advokato padėjėjus.