Individualių darbo ginčų tarp užsienio šalies piliečių ir Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių darbdavių nagrinėjimo teismingumo ypatumai. Kur gali kreiptis darbuotojas, o kur darbdavys

2022 metai buvo pilni įvykių, kurie paskatino užsienio šalių piliečius atvykti į Lietuvos Respubliką bei ieškotis čia darbo bei geresnių gyvenimo sąlygų. Padaugėjus užsieniečių darbuotojų Lietuvos Respublikoje, padaugėjo ir ginčų tarp pastarųjų bei Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio darbdavio.

Šiuo atveju kyla rimtas klausimas, kur kiekviena iš darbo santykių šalių (darbuotojas – užsienio pilietis ir Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis darbdavys) turi/ gali kreiptis, kad susiklostęs darbo ginčas būtų išspręstas pilna apimtimi.

Tam, kad būtų galima atsakyti į šiuos klausimus aktuali yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-348-969/2022 (toliau – Nutartis), kurioje Lietuvos Aukščiausiasis teismas būtent ir išaiškino Lietuvos Respublikos teismų bei darbo ginčų komisijos jurisdikciją. Šiame straipsnyje bus trumpai peržvelgta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nutartis ir akcentuojami tiek užsienio šalių piliečiams, tiek Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esantiems darbdaviams, kurie įdarbina užsienio šalių piliečius, svarbi bei itin reikšminga informacija.

Pirmiausia akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau tekste – Darbo kodeksas) įtvirtina teisinį reglamentavimą, jog, individualūs darbo ginčai dėl teisės skirstomi į:

• darbo ginčus, kuriems taikytina privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka;
• darbo ginčus, kuriems netaikytina privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, t. y. kurie nagrinėjami tiesiogiai teisme (Darbo kodekso 105 str. 2 d., 171 str. 14 d., 220 str. 3 d. ir kt.).

Konkrečiu atveju, jeigu Darbo kodekse ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarkos ir darbo ginčo šalys nėra sutarusios dėl jo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis turi kreiptis į darbo ginčų komisiją.

Pagal Darbo kodekso 215 str. 1 d. darbo ginčus nagrinėjantys organai Darbo kodekso nustatyta tvarka gali nagrinėti visus darbo ginčus, kurie kyla iš darbo santykių, susiklostančių ar vykdomų Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba kuriuose darbdavys priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu kiti įstatymai, Europos Sąjungos darbo teisės normos ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip. O pagal Darbo kodekso 215 str. 3 d., jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent šalys kilus ginčui susitartų ginčą nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka. Darbo kodekso 215 str. 3 d. nustato specialiąją tarptautinės jurisdikcijos nustatymo taisyklę tais atvejais, kai darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje ir darbo ginčą dėl teisės inicijuoja darbdavys.

Trumpai tariant, jeigu darbuotojas, užsienio šalies pilietis, ketina ginti savo teises, kadangi tarp jo ir Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio darbdavio kilo ginčas arba ginčas kilo darbo santykiams vykstant Lietuvos Respublikoje, darbuotojas, užsienio šalies pilietis, turi kreiptis į Lietuvos Respublikoje darbo ginčus nagrinėjančius organus. Tačiau, jeigu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis darbdavys ketina ginti savo teises, o darbuotojo, užsienio šalies piliečio, nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, darbo ginčas turi būti sprendžiamas toje valstybėje, kurioje yra darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta.

Ką daryti, jeigu darbuotojas, užsienio šalies pilietis kreipėsi į darbo ginčų komisiją, o Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis darbdavys, nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu, ketina kreiptis į teismą?

Nors Darbo kodekso 231 straipsnyje nustatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, tai nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad darbo ginčo šaliai pareiškus ieškinį teisme po darbo ginčų komisijos sprendimo tarptautinės jurisdikcijos klausimas turi būti sprendžiamas iš naujo. Nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad kitoks aiškinimas būtų iš esmės nesuderinamas su efektyvia teise į teisminę gynybą ir teisės į teisminę gynybą prieinamumo principu.

Darbo teisės doktrinoje nurodoma, kad: „Jei užsienio valstybėje gyvenantis asmuo inicijuoja ginčą darbo ginčų komisijoje Lietuvoje, šios sprendimu nepatenkintas darbdavys neprivalo kreiptis į tos užsienio valstybės teismus dėl Lietuvoje darbo ginčų komisijoje išnagrinėto ginčo kitokio išsprendimo, kadangi Lietuvoje darbo ginčų komisijoje inicijuoto ginčo perkėlimas į teismą nereiškia naujo ginčo inicijavimo.“.

Būtent dėl to, jog didžiajai daliai Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių darbdavių kilo klausimas, kokių veiksmų pastarieji gali imtis po darbuotojo, užsienio šalies piliečio, inicijuoto darbo ginčo išnagrinėjimo Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Nutartyje suformavo naują praktiką nurodydamas, kad: „kai darbo ginčui dėl teisės su tarptautiniu elementu taikoma įstatyme nustatyta privaloma išankstinė darbo ginčų dėl teisės sprendimo ne teisme tvarka darbo ginčų komisijoje, tokio ginčo jurisdikcijos klausimas sprendžiamas pagal DK 215 straipsnio 1 dalį darbo ginčų komisijoje, atsižvelgiant į kreipimosi į darbo ginčų komisiją metu buvusias jurisdikcijos klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Atitinkamai, darbo ginčo šaliai nesutinkant su Lietuvos darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipusis į Lietuvos teismą, tarptautinės jurisdikcijos klausimas teismo iš naujo nespręstinas. Aplinkybių, nuo kurių priklauso tarptautinės jurisdikcijos klausimo išsprendimas, pasikeitimas po jurisdikcijai nustatyti aktualaus laiko momento (kreipimosi į darbo ginčų komisiją) nepanaikina Lietuvos darbo ginčus nagrinėjančių institucijų jurisdikcijos nagrinėti darbo ginčą dėl teisės.“.

Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuotą praktiką, akcentuotina, kad kai Lietuvos Respublikoje yra išnagrinėtas darbo ginčas dėl teisės darbo ginčų komisijoje, Lietuvos Respublikai priklausantis darbdavys, nesutinkantis su darbo ginčų komisijos sprendimu, gali kreiptis į teismą būtent Lietuvos Respublikoje, kadangi jurisdikcijos klausimas buvo sprendžiamas darbo ginčų komisijoje.

Santrauka:

1. Jeigu darbo santykiai vykdomi Lietuvos Respublikoje tiek darbdavio, tiek darbuotojo inicijuoti darbo ginčai priskiriami Lietuvos Respublikos jurisdikcijai;
2. Jeigu darbo ginčą inicija darbuotojas, užsienio šalies pilietis, tai toks darbo ginčas priskiriamas Lietuvos Respublikos jurisdikcijai;
3. Jeigu darbo ginčą inicijuoja Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis darbdavys, o darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Lietuvos Respublikoje, toks ginčas nėra priskiriamas Lietuvos Respublikos jurisdikcijai ir toks darbo ginčas turi būti nagrinėjamas toje valstybėje, kurioje yra darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta;
4. Jeigu darbo ginčą inicija darbuotojas, užsienio šalies pilietis, o Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis darbdavys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbdavio ieškinio nagrinėjimas yra priskiriamas Lietuvos Respublikos jurisdikcijai.

Pateikta informacija neturi būti remiamasi kaip galutine teisine nuomone ar konsultacija. Dėl detalios asmeninės teisinės konsultacijos galima kreiptis elektroniniu paštu info@adv.lt ir/arba tiesiogiai į mūsų komandoje praktikuojančius advokatus/advokato padėjėjus.